Teodoro Ozierovo gulbės giesmė

Į pasaulio pabaigą nepavėluosi.

Iki Naujųjų likus kelioms dienoms, 25-erių muzikantas Teodoras Ozierovas grįžta namo pasiryžęs suburti grupę ir parašyti naujų dainų. Tačiau aplink tvyro Trečiojo pasaulinio karo nuojauta. Jo planus dar labiau sujaukia dingęs mėgstamas megztinis, kurį Teodoras laiko savo kūrybinės galios šaltiniu. Norėdamas jį susigrąžinti, muzikantas leidžiasi į netikėtą kelionę.

Apie režisierių. „Teodoro Ozieravo gulbės giesmė“ – pirmasis baltarusių režisieriaus Jurijaus Semaško ilgametražis filmas. Kino kūrimo jis mokėsi savarankiškai – mažo biudžeto trumpametražius filmus kūrė savo lėšomis, nebendradarbiaudamas su valstybinėmis institucijomis. 2022 m. Baltarusijoje stiprėjant represijoms prieš kultūros atstovus ir daugelį kultūros institucijų režimui paskelbus ekstremistinėmis, kūrėjams tapo pavojinga dalyvauti tarptautiniuose su kinu susijusiuose renginiuose.

Tad J. Semaško trumpametražį filmą „Garbage Head“ (“Šiukšliagalvis”) parodžius keliuose Europos kino festivaliuose, režisierius dėl savo saugumo turėjo persikelti į Lenkiją. Joje kartu su kitais į užsienį pasitraukusiais baltarusiais jis ir nufilmavo „Teodoro Ozieravo gulbės giesmę“. 2025 m., po filmo premjeros Berlyno kino festivalyje, režisierius kreipėsi dėl tarptautinės apsaugos Lenkijoje ir iki šiol laukia sprendimo. Tuo metu represijos prieš nepriklausomus kino kūrėjus Baltarusijoje ir toliau stiprėja.