Sakralinės muzikos šviesoje | įrašų perklausa

Visų Šventųjų dieną vyksianti įrašų perklausa skiriama, žinoma, sakralinei muzikai – nuostabiems kūriniams, kviečiantiems sustoti, susikaupti ir išgirsti muziką, gimusią iš tikėjimo bei dvasinių apmąstymų.

Pirmojoje dalyje skambanti muzika grįsta balso grynumu, kvėpavimu ir tyla – nuo vienuolės ir filosofės Hildegardos von Bingen vienbalsių giesmių bei Japonijos budistų ritualinio shōmyō giedojimo iki barokinės J. C. Bacho raudos.

Antrojoje dalyje atskleidžiamas vėlesnių epochų santykis su dvasiniais tekstais: čia gretinamas dramatiškas G. Verdi requiem epizodas, giedra G. Fauré ir F. Poulenco maldos nuotaika bei šviesios Ē. Ešenvaldo ir K. A. Arneseno šiuolaikinės chorinės harmonijos.

Visą programą jungia ta pati tema – žmogiškasis siekis per muziką išreikšti atjautą, viltį ir susikaupimą.

***

Perklausos programa:

Hildegard von Bingen (1098–1179) – Vokiečių benediktinių vienuolė, mistikė, filosofė ir kompozitorė. Jos muzika išsiskiria nepaprastai laisvomis, plačios apimties melodijomis. Tai vienbalsis giedojimas, kuriame nėra harmonijos šiuolaikine prasme, tačiau melodijos judėjimas sukuria turtingą emocinį pasaulį.

O ignis spiritus paracliti

O lucidissima apostolorum turba

Cum processit

O splendissima gemma

—

Glosan-rju Tendai Shōmyō 
Shōmyō – Japonijos budistinio ritualinio giedojimo tradicija, turinti daugiau nei tūkstančio metų istoriją. Tai muzika, kurioje ypatingą reikšmę turi balso tembras, garsų tęstinumas, kvėpavimas ir tyla.

Oi sange

Amida-kyō

—

Johann Christoph Bach (1642–1703)

Lamento: Ah, dass ich Wassers genug hätte

Viena iškiliausių ankstyvosios vokiečių baroko muzikos raudų. Kūrinio tekstas remiasi bibliniais gedulo vaizdiniais, o muzikoje girdime labai asmenišką, beveik skausmingą išpažintį.

-pertrauka-

Giuseppe Verdi (1813–1901)

Messa da Requiem: XI. Lacrymosa

Vienas jautriausių Verdi Requiem epizodų. Skirtingai nuo santūrios liturginės muzikos, čia girdime beveik operinį emocijų intensyvumą.

—

Gabriel Fauré (1845–1924)

Requiem, op. 48:

Libera me

Rami malda susikaupimui. Fauré Requiem išsiskiria tuo, kad jame beveik nėra tradiciniams Requiem būdingo Paskutiniojo teismo siaubo. Vyrauja ramybė, susitaikymas ir viltis.

—

Francis Poulenc (1899–1963)

Gloria: III. Domine Deus

Poulenco sakralinė muzika ypatinga tuo, kad joje dera nuoširdus religingumas, netikėtos harmonijos ir labai žmogiškas emocinis jautrumas. Ši dalis – santūri, lyrinė malda. Po Verdi ir Fauré ji gali nuskambėti kaip kitoks, labai asmeniškas kreipimasis į Dievą.

—

Ēriks Ešenvalds (g. 1977) & Rachel Laurin (1961–2023)

Mass of the Eternal Flame: Sanctus et Benedictus

Dedisti Domine, op. 85 (Motet in Honour of Saint Clement)

Šiuolaikinė sakralinė muzika, kurioje tradicinis liturginis tekstas susitinka su turtinga, šviesia harmonine kalba. Čia ypač svarbus chorinio skambesio grožis ir erdvė.

—

Kim André Arnesen (g. 1980)

Tuvayhun:

The Face of God

You are the Light

Didelės apimties kūrinį įkvėpė Kalno pamokslo palaiminimai. Čia K. A. Arnesenas atskleidžia universalias žmogiškąsias vertybes – atjautą, taiką, viltį ir šviesą

Svarbu: šio renginio metu muzika skamba per itin aukšto lygio aparatūrą, iš įrašų, dėmesingam muzikos klausymuisi pritaikytoje kamerinėje erdvėje. Šiam renginiui galioja ARČIAU MUZIKOS abonementas

***

ARČIAU MUZIKOS – tai skirtingo formato susitikimų su muzika vakarai, skirti įdėmiam klausymui ir gilesniam muzikos pažinimui. Vienus jų veda įdomūs „palydovai“ – muzikologai, muzikantai, melomanai ir kiti savo sritį išmanantys žmonės, kviečiantys iš arčiau susipažinti su tam tikro žanro, kompozitoriaus, instrumento, atlikėjo ar šalies muzikine kultūra. Kituose susitikimuose pagrindine vakaro ašimi tampa muzika iš įrašų – tai muzikos klausymas pagal iš anksto paruoštą programą. Klausomės kokybiškai atkuriamų iš vinilo plokštelių arba aukštos raiškos skaitmeninių failų įrašų – tai leidžia pajusti specifinį emocinį turinį, įvertinti atlikimo niuansus, pasinerti į šios muzikos gelmes.