Koncertas „Vilties Simfonija” – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras

Jubiliejinį 40-ąjį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sezoną ir Tarptautinę muzikos dieną paženklins koncertas „Vilties simfonija“. Dviejų reikšmingų progų įkvėptame vakare susilies sakralus kompozitoriaus Alvido Remesos kūrybos gylis bei skaidri Antoníno Dvořáko simfoninė šviesa.

Šventinėje programoje užkoduota vilties tema taps teatro praeitį ir ateitį sujungsiančiu tiltu, kurį bendru pasirodymu nuties dirigento Tomo Ambrozaičio vadovaujamos gausios solistų, choristų ir muzikantų pajėgos. Šis išskirtinis vakaras taps ir pagarbos atidavimu teatro ištakoms bei žmonėms, kūrusiems jį visus keturis dešimtmečius.

Koncerto „Vilties simfonija“ programa

I dalis

Alvido Remesos kūriniai chorui a cappella (atlieka Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras“).

Alvido Remesos VII simfonija-oratorija „In Assumptione BMV“ (atlieka solistai – sopranas, baritonas, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro mišrus choras bei simfoninis orkestras).

Alvidas Remesa „Melodija“ birbynei ir simfoniniam orkestrui

2016 m. sukurtas opusas skirtas Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų slėpiniui įprasminti. Kūrinį sudaro septynios dalys, kurių dramatinė ir muzikinė ašis nuosekliai atveria esminius Marijos žemiškojo gyvenimo bei dvasinio kelio įvykius – nuo paslaptingo Angelo apreiškimo iki mistinio jos paėmimo į dangų. Kompozicijoje pasitelkiamas sakralinis liturginis tekstas, giedamas trimis – aramėjų, lotynų ir lietuvių – kalbomis. Monumentali solistų pajėgų, dviejų profesionalių Klaipėdos chorų bei simfoninio orkestro bendrystė sukuria kontempliatyvią, mistišką ir kartu didingą garso erdvę, kviečiančią klausytoją į vidinį dvasinį išgyvenimą.

II dalis

Antoníno Dvořáko VIII simfonija G-dur, op. 88 (atlieka Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras).

1889 m. sukurtas kūrinys laikomas vienu giedriausių ir laisviausios formos romantinės muzikos šedevrų, kuriame kompozitorius atsitraukė nuo griežtų vokiško akademizmo rėmų. Keturių dalių simfonija gimė Bohemijos kaimo sodybos apsuptyje, todėl joje gausu gamtos vaizdinių, paukščių giesmių motyvų bei džiaugsmingo būties pajautimo. Kūrinio dramaturginė ašis pinama iš gausybės ekspresyvių, dainingų melodijų, čekų liaudies šokių ritmų, kurie kulminaciją pasiekia energingame finale. Šis neblėstančio optimizmo kupinas opusas iškart pelnė tarptautinį pripažinimą ir iki šiol išlieka viena dažniausiai pasaulio scenose atliekamų A. Dvořáko simfonijų.