Atspindžiai Nr. 3. Valtelė vandenyne

Savaitgalio išvykai pasisukus tragiška linkme, avariją išgyvenusi Laura prieglobstį randa pas nepažįstamą moterį, tapusia nelaimės liudininke. Vokietijos kaime įsikūrusi Betė nustemba, kai sukrėsta, tačiau fiziškai beveik nenukentėjusi mergina atsisako vykti į ligoninę ir išreiškia norą likti jos namuose. Jaunos Berlyne muziką studijuojančios Lauros viešnagė, atrodo, grąžina Betės dienoms džiaugsmą ir prasmę, o viešniai tokie kasdienybės ritualai, kaip slyvų pyrago kepimas, kavos gėrimas ar važiavimas dviračiu, tampa sielą ir melancholiją gydančia terapija. Atrasdama ramybę ir harmoniją Laura tarytum ištirpsta svetimame gyvenime. Tačiau saulėtų dienų idilę ardo keisti smalsių praeivių žvilgsniai, Laura netyčia pavadinama kitu vardu, o Betės sūnus galiausiai prasitaria, kad šeima turi tamsią paslaptį.

Kino meistras Christian Petzold („Tranzitas“, „Undinė“, „Liepsnojantis dangus“) – bene garsiausias Berlyno mokyklos režisierius, įdėmus Vokietijos visuomenės tyrinėtojas, žengia dar vieną žingsnį nuo jam būdingo magiškojo realizmo ir mitologijos, kurdamas apgaulingai paprastą filmą apie vienatvę, traumą, susitaikymą su netektimi ir žmogiškojo ryšio poreikį. Šiame filme įsimintiną vaidmenį atlieka režisieriaus mūza Paula Beer. Premjera įvyko Kanų kino festivalio programoje „Dvi režisierių savaitės“.